- sužlegėti
- sužlegė́ti, sùžlega, -ė́jo intr. NdŽ 1. DŽ1, Švnč dusliai sužvangėti, suskambėti: Kap dariau duris, tai net sužlegė́jo Lkm. Pakliudėm te katro (kareivio) kelnes – sužlegė́jo diržas Vdn. Sužlegėjo geležiniai užraktai T.Tilv. Ton skylėn kai meti akmenį, tai anas lekia kokį pusvalandį ir sùžlega, kai nulekia galan Trgn. Jei pakavojus nabašnyką, sugrįžus namo, atšlaime arklys nuskrato, kad net sužlega šlajai, tuos namuos mirs kitas LTR(Slk). ^ Ar geležėlė sužlegė́jo, kad juokies? Sdk. 2. sutrinksėti: Išsigąstu, kur kas sùžlega Ktk. Svetimuĩ bijok, kad nesužlegė́tų, o namie ir in pečiaus puodą užsinešu Skdt. Girdžiu, kaip sužlegė́jo pirkaitėj, sakau, gal katinas – o būta vagių Sld. Tiktainos sužlegė́jo – jau katinai Klt. 3. suaidėti, suskambėti: Sako, iškišo jautis galvą [iš ežero], baisus, kai subaubė, net miškai sužlegė́jo (ps.) Sld. Da suskvatójo, da smagiau, net bažnyčia sužlegė́jo Trgn. 4. sudužti, subyrėti: Sužlegė́jo, sutrūko stiklas Klt. Kai dėjo akmenu, tai teip ir sužlegė́jo abu stiklai [mašinos] Ob. Tik vėjas papūtė, tik džin sužlegė́jo dvi stiklinės perpus Trgn. 5. DŽ smarkiai, triukšmingai sueiti: Sužlegė́jo visi vyrai gryčion Ds. Kaip žalkčiai sužlegė́jo Šikšniuos Sdk. | Močiutė (bičių motinėlė) inejo vidun, i visos [bitės] sužlegė́jo [į avilį] Kzt. 6. NdŽ suvarvėti, sutekėti. \ žlegėti; atžlegėti; įžlegėti; išžlegėti; nužlegėti; pažlegėti; pražlegėti; prižlegėti; sužlegėti
Dictionary of the Lithuanian Language.